- rekva
- ×rekvà (l. dial. rechwa<vok.) sf. (2, 4) E(Krn), Št, Čb, Rod, Vlk geležinis lankelis stebulei ar kitam kam suveržti: Stebulė apkalta rẽkvom Užg. Kalvis uždėjo ant stebulės rekvas Rud. Kur važiuoji išsižiojęs, nematai, kad rekvà atšokus! Ktk. Prie dalgiakočio rekvùkė Pv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
